Kodėl vaikas bijo kirpyklos?
Tėvams dažnai kyla nuostaba ar net nusivylimas, kai mažylis, vos įžengęs į kirpyklą, pradeda verkti, muistytis arba kategoriškai atsisako sėsti į kirpėjo kėdę. Nors tai gali atrodyti kaip įnoris ar kaprizas, dažniausiai vaikų baimė kirpyklai turi gilesnes priežastis, susijusias su jų amžiumi, patirtimis ir pojūčių suvokimu.
Pagrindinės priežastys, kodėl vaikas bijo kirpyklos:
- Sensorinis jautrumas. Vaikai, ypač maži, gali būti itin jautrūs garsams (pvz., žirklių ar kirpimo mašinėlės garsui), prisilietimams ar net plaukų kritimui ant veido.
- Nežinomybė. Jei kirpykloje vaikas lankosi pirmą kartą, viskas atrodo neįprasta: nauji žmonės, kvapai, veidrodžiai, įrankiai.
- Kontrolės praradimo jausmas. Mažyliai dažnai jaučiasi nesaugūs, kai kažkas prie jų artinasi su žirklėmis ar kažką daro su jų išvaizda.
- Bloga ankstesnė patirtis. Jei pirmasis vizitas buvo skubotas ar traumuojantis (daug verksmo, šauksmo, streso), vaikas gali ilgai prisiminti šį įvykį kaip grėsmingą.
- Tėvų nerimas. Mažyliai labai jaučia tėvų emocijas – jei suaugusieji patys įtampa laukia kirpyklos apsilankymo, vaikas gali tai perimti.
Svarbiausia suprasti: vaiko baimė nėra „išsigalvojimas“, o tikras emocinis atsakas į stresinę situaciją. Todėl ją įveikti padės ne spaudimas ar griežtas „reikia“, bet kantrybė, palaikymas ir tinkami žingsniai.
Kaip paruošti vaiką kirpyklai?
Sėkmės pagrindas – paruošimas ir nuspėjamumas. Vaikai jaučiasi saugiau, kai žino, kas jų laukia. Todėl labai svarbu apie kirpyklą pradėti kalbėti gerokai prieš apsilankymą.
1. Kalbėkite apie kirpimą linksmai
Paverskite temą žaidimu ar pasaka. Galite sukurti istoriją apie meškiuką, kuris pirmą kartą ėjo į kirpyklą. Arba parodyti vaizdo įrašus, kuriuose kiti vaikai linksmai kerpami.
Svarbu: kalbėkite teigiamai, neakcentuokite, kad „bus baisu“, „nebijok“ – nes net ir tai nuskamba kaip įspėjimas, jog baimė pagrįsta.
2. Leiskite vaikui pažaisti „kirpyklą“ namuose
Supažindinkite vaiką su kirpimo veiksmais jam pažįstamoje aplinkoje:
- Kirpkite lėlę ar meškiuką.
- Duokite vaikui plastikines žirklutes ir leiskite „kirpti“ plaukus ar popierines figūras.
- Leiskite jam jus „kirpti“ – taip vaikas įgaus kontrolės pojūtį.
3. Skaitykite knygeles ar žiūrėkite filmukus apie kirpyklą
Rinkitės literatūrą ar animacijas, kuriose vaikai eina į kirpyklą, džiaugiasi nauja šukuosena, draugiškai bendrauja su kirpėju. Vizualinis pažinimas padeda vaikui įsivaizduoti situaciją, o pažįstami veikėjai sukuria saugumo jausmą.
4. Eikite „apsižvalgyti“ į kirpyklą
Jei įmanoma, apsilankykite kirpykloje ne kirpimo tikslu, o tiesiog susipažinti. Leiskite vaikui pažaisti su kėde, pažiūrėti į save veidrodyje, pabendrauti su kirpėju. Taip sukursite teigiamą pirmą įspūdį be spaudimo.
Kaip elgtis pačią kirpimo dieną?
1. Rinkitės vaikui draugišką kirpyklą
Ieškokite kirpėjų, turinčių patirties dirbant su mažyliais – jie kantrūs, moka bendrauti, žino, kaip nukreipti dėmesį ir pritaikyti aplinką vaikui. Kai kurios kirpyklos siūlo specialius automobiliuko formos krėslus, žaidimus ar net ekranus su filmukais.
2. Atvykite pailsėję ir sotūs
Nemiegantis, alkanas vaikas – receptas nesėkmei. Planuokite kirpimą po pietų miego, kai vaikas gerai nusiteikęs ir pavalgęs.
3. Duokite vaikui kontrolės jausmą
Leiskite pasirinkti: sėdėti vienam ar pas tėvus ant kelių, laikyti mėgstamą žaislą ar klausytis mėgstamos dainelės. Kai vaikas jaučiasi, kad turi pasirinkimą, baimė sumažėja.
4. Venkite skubos
Kirpimo metu būkite kantrūs ir nebandykite „greitai visko užbaigti“, jei vaikas nenusiteikęs. Geriau sustabdyti procedūrą ir pamėginti kitą dieną, nei sukurti neigiamą patirtį.
5. Palaikykite vaiką
Kalbėkite raminančiai, švelniai laikykite už rankos, girkite už drąsą net ir už mažus pasiekimus: „Tu labai šauniai sėdi!“, „Koks nuostabus tavo naujas kirpimas!“. Pozityvus pastiprinimas – labai svarbus.
Ką daryti, jei baimė vis tiek stipri?
Kai kuriais atvejais, nepaisant visų pastangų, vaikas vis tiek labai bijo – verkia, isterikuoja, atsisako net artintis prie kirpėjo. Tokiais atvejais verta:
- Kirpti po truputį namuose. Galima pradėti nuo kelių sruogų, leidžiant vaikui žiūrėti filmuką ar būti vonioje.
- Ieškoti kitų formų – pavyzdžiui, kirpimas miegant. Tai ypač pasiteisina su mažesniais vaikais.
- Pasitarti su vaikų psichologu, jei baimė tampa intensyvi ir trikdo kasdienį gyvenimą.
Svarbiausia – gerbti vaiko ribas ir nebausti už baimę. Laikui bėgant, su tinkamu palaikymu, net ir didžiausia baimė gali virsti rutina.
Išvada: kantrybė kuria pasitikėjimą
Jei jūsų vaikas bijo kirpyklos, tai visiškai normalu. Kaip ir daugelis vaikystės baimių, ši – laikina. Su švelniu paruošimu, pozityviu požiūriu ir jūsų palaikymu, vaikas gali ne tik įveikti šią baimę, bet net pradėti laukti kito kirpimo. O graži šukuosena taps ne bausme, o pasididžiavimu.
Jei norite, galiu paruošti spausdinamą „mano pirmasis kirpimas“ diplomą, kuriuo galėsite apdovanoti vaiką už drąsą – tokios smulkmenos padaro didelį emocinį skirtumą!
