Pastebėję ant kūdikio odos atsiradusį ryškiai raudoną darinį, daugelis tėvų išsigąsta. Natūralu, kad kyla daugybė klausimų – kas tai yra, ar tai nepavojinga, ar reikės gydymo? Dažniausiai tokie pakitimai būna kūdikių hemangiomos. Nors pats pavadinimas skamba grėsmingai, daugeliu atvejų tai nepiktybinis, laikinas odos darinys, kuris ilgainiui mažėja savaime.
Kas yra kūdikių hemangioma?
Kūdikių hemangioma – tai gerybinis kraujagyslinis navikas, susiformuojantis odoje arba po ja. Tai vienas dažniausių nepiktybinių navikų kūdikystėje, pasireiškiantis beveik išimtinai tik kūdikiams.
Šis darinys atsiranda dėl to, kad kraujagyslės vystosi netaisyklingai ir ima daugintis sparčiau nei turėtų. Dauguma hemangiomų išryškėja ne iškart po gimimo, o per pirmąsias šešias gyvenimo savaites. Iš pradžių tai gali būti vos matoma rausva dėmelė, kuri laikui bėgant didėja, ryškėja ir virsta aiškiai matomu odos pakitimu.
Kaip vystosi kūdikių hemangioma?
Hemangiomos augimas vyksta etapais. Pirmasis etapas – proliferacinė, arba augimo, fazė. Ji trunka maždaug pirmuosius penkis kūdikio gyvenimo mėnesius. Šiuo laikotarpiu darinys didėja itin sparčiai. Skaičiuojama, kad apie trijų mėnesių amžiaus kūdikiams hemangioma jau būna pasiekusi apie 80 procentų galutinio savo dydžio.
Vėliau augimas sulėtėja. Iki pirmojo gimtadienio dauguma hemangiomų nustoja didėti, jų paviršius tampa lygesnis, spalva – mažiau intensyvi. Šis laikotarpis vadinamas involiucijos faze. Ji gali tęstis nuo vėlyvos kūdikystės iki ankstyvos vaikystės.
Po pirmųjų metų hemangioma pradeda palaipsniui mažėti. Intensyvesnis mažėjimas dažnai stebimas vaikui sulaukus 3,5–4 metų. Vis dėlto procesas vyksta lėtai – per 3–4 metus darinio plotas sumažėja vos maždaug vienu centimetru.
Nors daugelis hemangiomų išnyksta be ryškių pėdsakų, beveik pusei vaikų gali likti odos pakitimų – randų ar išsiplėtusių smulkių kraujagyslių.
Veiksniai, didinantys hemangiomos atsiradimo tikimybę
Tam tikri rizikos veiksniai gali padidinti tikimybę, kad kūdikiui išsivystys hemangioma.
Lytis turi reikšmės – mergaitėms šie dariniai nustatomi dažniau nei berniukams. Taip pat pastebėta, kad hemangiomos dažniau diagnozuojamos baltaodžiams kūdikiams.
Rizika padidėja ir neišnešiotiems naujagimiams. Kuo trumpesnis nėštumo laikotarpis, tuo didesnė tikimybė susidurti su šiuo odos pakitimu. Svarbus ir mažas gimimo svoris – jis taip pat siejamas su didesne hemangiomų rizika.
Kūdikių hemangiomų tipai
Hemangiomos gali būti skirtingų tipų, priklausomai nuo jų vietos ir gylio.
Paviršinės hemangiomos susiformuoja odos paviršiuje. Jos yra ryškiai raudonos spalvos ir aiškiai matomos. Dėl spalvos kartais vadinamos „raudonojo vyno dėmėmis“.
Giliosios hemangiomos vystosi po oda. Iš išorės jos gali atrodyti melsvos arba net odos spalvos. Kadangi jos yra gilesniuose audiniuose, kartais jas sunkiau atpažinti ankstyvuoju laikotarpiu.
Mišrios hemangiomos turi ir paviršinį, ir giluminį komponentą. Tokiu atveju dalis darinio matoma odoje, o kita dalis įsiskverbusi į gilesnius audinius.
Kaip diagnozuojama hemangioma?
Dažniausiai hemangiomą gydytojas gali nustatyti apžiūros metu. Konsultacijos metu aptariama nėštumo eiga, kūdikio gimimo aplinkybės, bendroji sveikatos būklė.
Paviršines hemangiomas diagnozuoti paprasta, ypač proliferacinės fazės metu, kai jos aktyviai auga. Giliosios hemangiomos gali kelti daugiau iššūkių.
Daugeliu atvejų papildomi tyrimai nebūtini. Tačiau kartais atliekamas ultragarsinis tyrimas, leidžiantis įvertinti poodines struktūras. Jei ant odos aptinkamos trys ar daugiau hemangiomų, rekomenduojama patikrinti, ar jų nėra vidaus organuose, ypač pilvo srityje.
Jei didesnė hemangioma yra galvos ar kaklo srityje, gali būti skiriamas magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas. Jo metu įvertinama ne tik pats darinys, bet ir galvos smegenys bei jų kraujagyslės. MRT padeda tiksliai nustatyti hemangiomos vietą, dydį ir atmesti kitus galimus sutrikimus.
Kūdikių hemangiomų gydymas
Gydymo poreikis priklauso nuo darinio dydžio, vietos ir augimo tempo. Kai kuriais atvejais prireikia kelių specialistų – dermatologo, chirurgo ar hematologo – konsultacijų.
Gera žinia ta, kad maždaug 70 procentų hemangiomų gydymo apskritai nereikia. Tokiais atvejais pakanka reguliarios specialisto priežiūros ir stebėjimo.
Jei hemangioma yra veido srityje, ant lytinių organų ar pirštų, gydymas dažnai pradedamas nedelsiant. Taip pat gydymas rekomenduojamas, jei per 6–8 savaites pastebimas ryškus darinio padidėjimas.
Gydymas vaistais
Didelės arba sparčiai augančios hemangiomos dažniausiai gydomos vaistais – beta adrenoblokatoriais. Plačiausiai taikomas propranololis – geriamasis vaistas, iš pradžių naudotas širdies ligoms gydyti, tačiau pasirodęs veiksmingas ir mažinant hemangiomas.
Kita veiklioji medžiaga – timololis. Jis dažniausiai naudojamas lašų ar gelio forma ir tepamas tiesiai ant odos pakitimo. Šis metodas tinkamesnis mažesnėms, plonesnėms hemangiomoms.
Prieš skiriant medikamentinį gydymą visuomet įvertinama galima rizika ir nauda.
Chirurginis gydymas
Chirurginė intervencija šiandien taikoma rečiau nei anksčiau, nes vaistinis gydymas yra saugus ir efektyvus. Operacijos dažniau prireikia tada, kai po gydymo lieka ryškūs randai ar deformacijos.
Dažniausiai operuojami ikimokyklinio amžiaus vaikai. Pirmaisiais gyvenimo metais chirurginis gydymas taikomas itin retai. Kartais nusprendžiama operaciją atidėti ir palaukti, kol vaikas paaugs.
Įgimtoms hemangiomoms gali būti taikomas gydymas lazeriu. Lazerio spinduliai sutrikdo darinio kraujotaką, stabdo augimą, o laikui bėgant hemangioma mažėja. Apie 50 procentų atvejų po hemangiomos lieka ilgalaikiai randai, todėl gali prireikti estetinės korekcijos. Lazeris dažniau naudojamas likutiniams pakitimams šalinti, o ne pačiam navikui naikinti.
Ar hemangioma pavojinga?
Dauguma hemangiomų nėra pavojingos. Tačiau tam tikrais atvejais gali kilti komplikacijų.
Aktyviai augantis darinys gali pažeisti aplinkinius audinius ir sukelti deformacijas. Jei hemangioma ima sparčiai didėti, būtina skubi gydytojo konsultacija.
Viena dažnesnių komplikacijų – išopėjimas. Tuomet darinys gali kraujuoti, o opos gyja sunkiai dėl pažeistų audinių. Išopėjusi hemangioma sukelia skausmą ir diskomfortą.
Ypatingą dėmesį reikia skirti hemangiomoms, esančioms aplink akis, burną ar kvėpavimo takuose. Tokiais atvejais gali sutrikti regėjimas, maitinimasis ar kvėpavimas, todėl būtinas neatidėliotinas gydymas.
Labai didelės hemangiomos, ypač susiformavusios kepenyse, retais atvejais gali sukelti širdies nepakankamumą.
Dėl galimų rizikų hemangiomos vystymąsi būtina atidžiai stebėti, ypač pirmaisiais gyvenimo metais, kai augimas intensyviausias. Vizitų pas gydytoją dažnumas priklauso nuo darinio dydžio, vietos ir galimų komplikacijų rizikos.
