Kuo svarbi pirmoji pagalba namuose? Šiltuoju metų laiku vaikai daugiau juda, sportuoja, važinėja dviračiais, laipioja, žaidžia kieme ar gamtoje. Kartu su aktyvumu neišvengiamai atsiranda ir smulkesnių traumų – nubrozdinimų, įpjovimų ar įsidūrimų. Dažniausiai tai paviršinės žaizdos, kurias nesunku sutvarkyti namuose, o geriausias „vaistas“ mažiesiems neretai tampa spalvotas pleistras. Vis dėlto svarbu žinoti, kaip tinkamai išvalyti ir sutvarstyti žaizdą bei kada būtina kreiptis į medikus.
Kaip elgtis, jei vaikas nusibrozdino ar įsipjovė?
Pirmasis žingsnis – higiena. Prieš liesdami pažeistą vietą, kruopščiai nusiplaukite rankas, kad sumažintumėte infekcijos riziką. Paprašykite vaiko nurimti, atsisėsti ar atsigulti – taip bus lengviau apžiūrėti sužeidimą ir suteikti pagalbą.
Jei žaizda kraujuoja, švarią marlę ar servetėlę prispauskite prie pažeistos vietos ir laikykite, kol kraujavimas sustos. Svarbu spausti pakankamai tvirtai, tačiau ramiai, nepanikuojant – vaiko reakcija dažnai priklauso nuo suaugusiojo elgesio.
Žaizdos plovimas – svarbiausias etapas
Žaizdą reikėtų švelniai nuplauti po tekančiu vandeniu. Jei sužeista ranka – laikykite ją po čiaupu, jei koja ar kita kūno vieta – galima apiprausti po dušu. Vanduo turėtų būti drungnas, bet ne karštas. Nuplovus žaizdą, ją švelniai nusausinkite popieriniu rankšluosčiu ar švaria šluoste, netrinkite – tik lengvai tapšnokite.
Jei esate ne namuose, tiks ir buteliuose parduodamas vanduo. Taip pat galima naudoti fiziologinį tirpalą ar specialias žaizdų dezinfekavimo priemones.
Labai svarbu vengti alkoholio, jodo, vandenilio peroksido ar kitų stiprių dezinfekantų. Nors anksčiau jie buvo plačiai naudojami, šios priemonės gali dirginti audinius, sukelti papildomą skausmą ir nepadeda efektyviau išvalyti žaizdos nei paprastas švarus vanduo.
Jei žaizdoje matyti smėlio ar kitų nešvarumų, juos galima atsargiai pašalinti pincetu. Prieš naudojimą pincetą būtina dezinfekuoti – pavyzdžiui, nuvalyti alkoholio tirpalu ar trumpam panardinti į verdantį vandenį.
Kaip tinkamai sutvarstyti žaizdą?
Išvalius žaizdą, ją reikėtų apsaugoti. Ant paviršinių nubrozdinimų ar įpjovimų galima klijuoti pleistrą arba uždėti sterilų tvarstį. Žaizdą patartina dengti tol, kol susiformuos šašas – taip ji bus apsaugota nuo papildomo dirginimo, greičiau gis ir sumažės infekcijos rizika.
Jei nerimaujate, kad tvarstis gali prilipti prie žaizdos, prieš uždengdami ją galite patepti plonu antibiotikų tepalo sluoksniu. Tai taip pat padeda sumažinti bakterinės infekcijos tikimybę.
Susiformavus šašui, žaizdą galima palikti atvirą, jei ji atrodo švari ir gyja sklandžiai. Tačiau jei pastebite dirginimą ar lėtesnį gijimą, verta ją dar kurį laiką pridengti. Pleistrą ar tvarstį reikėtų keisti bent kartą per parą arba dažniau, jei jis sudrėko ar susitepė.
Kaip sumažinti infekcijos riziką?
Jei žaizda labai nešvari ar gilesnė, svarbu įsitikinti, ar vaikas paskiepytas nuo stabligės. Ši vakcina įtraukta į vaikų profilaktinių skiepų kalendorių, tačiau apsauga galioja apie 10 metų, todėl vėliau reikia pakartotinės vakcinacijos.
Profilaktiškai skirti antibiotikų dėl paprasto nubrozdinimo nerekomenduojama. Paviršinės žaizdos infekuojasi retai, jei jos tinkamai išvalytos. Dažniausiai pakanka kruopštaus plovimo, prireikus – dezinfekuojančio purškalo ar tepalo su antibiotikais.
Kaip išvengti randų?
Gijimo laikotarpiu svarbu saugoti pažeistą vietą nuo tiesioginių saulės spindulių. Saulė gali paskatinti ryškesnės žymės ar rando susiformavimą. Todėl žaizdą verta pridengti drabužiais, tvarsčiu arba, jei ji jau apgijusi, patepti apsauginiu kremu nuo saulės.
Kai žaizda visiškai užgis, odą galima prižiūrėti drėkinamuoju kremu. Teigiamai veikia ir priemonės su vitaminu E ar alaviju. Reikėtų vengti muilo naudojimo ant gyjančios vietos, nes jis gali sausinti ir dirginti odą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Daugumą nedidelių nubrozdinimų ar paviršinių įpjovimų galima sėkmingai gydyti namuose. Tačiau tam tikrais atvejais medikų pagalba būtina.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei nepavyksta sustabdyti kraujavimo arba jis labai gausus. Taip pat jei žaizda atrodo gili, jos kraštai išsiskyrę ar dantyti, o pjūvis nuolat atsiveria. Siūlės ar kiti gydymo metodai gali būti reikalingi ir tada, kai žaizda atvipusi.
Medicininė apžiūra būtina, jei vaikui įkando gyvūnas ar kitas vaikas, jei jis įsidūrė aštriu daiktu arba nepavyksta tinkamai išvalyti žaizdos. Taip pat verta pasirodyti gydytojui, jei kyla įtarimų dėl rimtesnio pažeidimo – galimo kaulo lūžio ar sausgyslių sužalojimo, jei vaikas nejudina sužeistos galūnės.
Ypatingo dėmesio reikalauja sužalojimai jautriose vietose – aplink akis, veide, lytinių organų ar išangės srityje. Skubi konsultacija reikalinga ir tuomet, jei vaikas jaučia stiprų skausmą, nėra paskiepytas nuo stabligės arba paskutinė vakcina buvo daugiau nei prieš 10 metų.
Galiausiai, jei žaizdai gyjant pastebite infekcijos požymius – paraudimą, patinimą, niežėjimą, pūliavimą, pakilusią temperatūrą ar stiprėjantį skausmą – būtina kreiptis į medikus.
Tinkamai ir laiku suteikta pirmoji pagalba dažniausiai leidžia išvengti komplikacijų, o vaikai, nepaisant smulkių traumų, greitai sugrįžta prie savo aktyvių žaidimų.
