Gimdymas – viskas ką reikia žinoti

Gimdymas yra vienas svarbiausių įvykių moters gyvenime – tiek fiziologiniu, tiek emociniu požiūriu. Tai procesas, kurio metu pasaulį išvysta naujas žmogus, o moteris tampa mama. Gimdymas neapsiriboja vien tik medicinine procedūra – tai asmeninė, kartais dvasinė patirtis, kurios eiga priklauso nuo daugybės veiksnių: fizinės būklės, psichologinio pasiruošimo, aplinkos, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir palaikymo iš artimųjų.

Gimdymo fiziologija: nuo sąrėmių iki naujagimio

Fiziologiškai gimdymas skirstomas į kelis aiškius etapus. Pirmasis etapas – prasidėję sąrėmiai. Jie iš pradžių būna nereguliarūs, bet palaipsniui intensyvėja ir tampa ritmingi. Tai ženklas, kad prasideda gimdos kaklelio atsivėrimo procesas. Šis etapas gali trukti kelias valandas ar net ilgiau, ypač pirmą kartą gimdančioms moterims.

Antrasis etapas – aktyvus gimdymas, kai gimdos kaklelis visiškai atsiveria ir moteris pradeda stumti kūdikį. Šis etapas reikalauja daug fizinių jėgų ir koncentracijos, o jo trukmė gali būti labai įvairi – nuo kelių minučių iki kelių valandų. Būtent šiuo metu pasaulį išvysta kūdikis – emocijų pliūpsnis dažnai apima ne tik gimdytoją, bet ir visus aplinkinius.

Trečiasis etapas – placentos atsiskyrimas ir išstūmimas. Nors kūdikis jau gimęs, dar reikia palaukti, kol gimda susitrauks ir pašalins placentą. Tai svarbi gimdymo dalis, nes nepašalinta placenta gali sukelti komplikacijų.

Gimdymo tipai ir pasirinkimai

Šiandien moterys turi daugiau pasirinkimų nei bet kada anksčiau. Nors natūralus gimdymas tebėra dažniausias pasirinkimas, vis labiau populiarėja gimdymas vandenyje, gimdymas namuose su profesionalų priežiūra ar net alternatyvios praktikos, kaip sąmoningas kvėpavimas, doulos pagalba ar hipnogimdymas.

Cezario pjūvis – tai chirurginis būdas išimti kūdikį iš gimdos, dažniausiai atliekamas, kai natūralus gimdymas tampa pavojingas motinai ar vaikui. Pastaraisiais dešimtmečiais šis metodas tampa vis dažnesnis, tačiau, kaip ir bet kuri operacija, turi savų rizikų ir reikalauja ilgesnio atsistatymo laikotarpio.

Kai kurios moterys pasirenka gimdyti su epidurine nejautra, kad sumažintų skausmą, kitos – renkasi gimdyti be medikamentų, pasitelkdamos kvėpavimą ir atsipalaidavimo technikas. Abi šios patirtys yra lygiavertės ir priklauso nuo moters sprendimo bei sveikatos būklės.

Psichologinis aspektas ir pasiruošimas

Gimdymas – ne tik fizinis procesas, bet ir stipri emocinė patirtis. Nerimas, baimė, džiaugsmas, nuovargis ir palengvėjimas – visa tai lydi moterį šio svarbaus įvykio metu. Štai kodėl labai svarbu pasiruošti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.

Daugelis būsimų mamų lanko gimdymo kursus, kurie padeda suprasti, kas vyksta gimdymo metu, kaip valdyti skausmą, kokios teisės ir galimybės egzistuoja ligoninėje. Tokios žinios sumažina nežinomybės jausmą ir padeda moteriai jaustis labiau pasiruošusiai.

Taip pat vis dažniau į gimdymo procesą įtraukiami partneriai – jų buvimas šalia, emocinė parama ir praktinė pagalba gali turėti didžiulę reikšmę. Kartais svarbų vaidmenį atlieka doula – specialiai apmokyta asistentė, teikianti nuolatinę emocinę ir fizinę pagalbą gimdymo metu.

Po gimdymo: prisitaikymas ir atsigavimas

Gimdymas nesibaigia tik kūdikio atėjimu į pasaulį – po gimdymo moters kūnas ir psichika išgyvena didžiulius pokyčius. Atsistatymo laikotarpis, vadinamas pogimdyminiu periodu, trunka kelias savaites ar net mėnesius. Per tą laiką gimda grįžta į įprastą dydį, stabilizuojasi hormonų lygis, moteris adaptuojasi prie naujo gyvenimo ritmo.

Svarbu, kad šiuo laikotarpiu moteris jaustųsi palaikoma – tiek mediciniškai, tiek emociškai. Po gimdymo dažnai kyla ne tik fizinių nepatogumų, bet ir psichologinių iššūkių: nuovargis, nerimas, net pogimdyvinė depresija. Apie tai svarbu kalbėti, ieškoti pagalbos ir neprisiimti visko vienai.

Gimdymas – tai natūralus, tačiau labai individualus procesas, kurio eiga ir patirtis priklauso nuo daugelio veiksnių. Kiekviena moteris turi teisę pasirinkti jai priimtiną būdą gimdyti, o svarbiausia – jaustis informuota, palaikoma ir saugi. Nors gimdymas gali būti iššūkis, jis taip pat yra naujos pradžios simbolis ir vienas prasmingiausių gyvenimo momentų.

Kokie yra gimdymo etapai (laikotarpiai)?

Gimdymu „buitiškai“ dažnai vadiname tik stangas (stūmimą) ir naujagimio atėjimo į pasaulį momentą, tačiau iš tiesų visas gimdymas yra gerokai ilgesnis.

Gimdymu yra vadinamas procesas, kuris prasideda reguliariais gimdos susitraukimais (sąrėmiais), atsivėrus gimdos kakleliui moteris pradeda stangintis ir gimsta kūdikis, tačiau gimdymas pasibaigia tik užgimus placentai.

Pirmasis gimdymo etapas: gimdos kaklelio vėrimasis

Pirmojo gimdymo etapo metu prasideda reguliarūs, stiprūs, nepraeinantys ir vis intensyvėjantys tikrieji sąrėmiai. Jų metu susitraukia gimda ir po truputį, vidutiniškai po 1 cm per valandą veriasi gimdos kaklelis.

Pirmasis gimdymo etapas pirmą kartą gimdysiančioms moterims trunka apie 10-12 valandų, kitoms – 6-8 valandas.

Pirmasis gimdymo etapas yra skirstomas į dvi fazes:

• Latentinė fazė. Juntami reguliarūs sąrėmiai, tačiau jie dar nėra itin stiprūs ir dažni, todėl, jeigu gydytojas nenurodė kitaip, skubėti į ligoninę nereikia.
• Sąrėmių sukeliamą diskomfortą ir skausmą daugeliui padeda sumažinti kvėpavimo bei atsipalaidavimo pratimai, vaikščiojimas, spyruokliavimas ant mankštos kamuolio, šilta vonia arba dušas, nugaros masažas ar tiesiog maloni veikla, padedanti nukreipti mintis.
• Jeigu norite pagulėti, verčiau gulkitės ant kairiojo šono, kad nebūtų trikdoma jūsų ir netrukus gimsiančio kūdikio kraujotaka.
• Į ligoninę reikėtų vykti, kuomet sąrėmiai taps stiprūs, skausmingi ir dažni, t.y. maždaug valandą kartosis kas 5 minutes.
• Latentinė fazė baigiasi, kuomet gimdos kaklelis būna atsivėręs 3-4 cm.
• Aktyvioji fazė. Sąrėmiai ir toliau stiprėja, tampa skausmingesni ir dažnesni, o gimdos kaklelis ir toliau po truputį veriasi.
• Aktyviosios fazės metu jau reikėtų būti ligoninėje, kur gydytojai įvertins moters ir vaisiaus būklę, apžiūrėję gimdos kaklelį numatys, kada reikės keliauti į gimdymo palatą.
• Jeigu moteris pageidauja, jai gali būti pritaikyta epidurinė nejautra dėl kurios reikėtų apsispręsti šiuo gimdymo etapu. Vėliau, kuomet gimdos kaklelis bus atsivėręs iki 7-8 cm, epiduro pritaikyti nebus galima.
• Jeigu moteris nenori epidurinės nejautros, ji gali rinktis kitus gimdymo skausmo malšinimo būdus.
• Visiškas gimdos kaklelio atsivėrimas iki apytikriai 10 cm yra laikomas pirmojo gimdymo etapo pabaiga.

Antrasis gimdymo etapas: vaisiaus išstūmimas (išvarymo etapas)

Antrojo gimdymo etapo metu gimdos kaklelis yra visiškai atsivėręs, moteris ima stangintis iki kol gimsta naujagimis.

Pirmą kartą gimdančioms moterims šis etapas trunka iki 2 valandų, gimdančioms pakartotinai – iki 1 valandos.

Antrasis gimdymo etapas yra skirstomas į dvi fazes:

• Ankstyvoji fazė. Jos metu stangos dar nėra prasidėjusios, tačiau sąrėmių stumiamas vaisius jau nuslinkęs žemyn.
• Šios fazės metu moteris pajunta stiprų norą tuštintis, nes vaisiaus galvutė ima spausti tiesiąją žarną. Iš pradžių tuštintis norisi tik sąrėmių metu, tačiau prieš pat kūdikio gimimą tiesioji žarna spaudžiama labai stipriai, todėl noras nepraeina.
• Vėlyvoji fazė. Prasideda stangos, t.y. pilvo sienos raumenų ir diafragmos susitraukimai, stumiantys vaisių, kuris netrukus gims.
• Stangos yra nevalingos, tačiau gimdyvė gali jas šiek tiek valdyti: stangas galima susilpninti giliai kvėpuojant pro burną arba sustiprinti įtempus pilvo raumenis, stipriai remiantis pėdomis ir įsitvėrus rankomis. Paprastai šios technikos mokoma nėščiųjų kursuose.
• Gimdymą prižiūrintys gydytojai reikiamais momentais paprašys stangintis ir stumti kūdikį. Kūdikis slinks pirmyn su kiekvienu stūmimu iki kol išlįs jo viršugalvis, o tuomet – galvytė. Išlindusi galvytė pasisuks, nes dubenyje prisitaikydami pasisuka vaikelio petukai, kad būtų patogiau išslysti. Toliau stanginantis vienas po kito išlenda petukai ir išslysta visas kūnelis.
  Gimus naujagimiui pasibaigia antrasis gimdymo etapas.

Trečiasis gimdymo etapas: placentos užgimimas (placentinis etapas)

Trečiasis gimdymo etapas yra pats trumpiausias ir visoms gimdyvėms trunka tik apie 15-20 minučių, tačiau jis laikomas pavojingiausiu dėl didžiausios kraujavimo rizikos.

Siekiant sumažinti kraujavimo riziką ir baiminantis galimo trečiojo gimdymo etapo užsitęsimo per pirmąsias 3 min. nuo naujagimio gimimo (o dažnai jam dar tebegimstant) moteriai suleidžiama oksitocino. Moteris turi teisę atsisakyti šios (kaip ir bet kurios kitos) medicininės procedūros.

Šio gimdymo etapu dažniausiai yra perkerpama naujagimį su placenta jungianti virkštelė. Virkštelę įprastai rekomenduojama perkirpti, kuomet ji nustoja pulsuoti, nes tai sumažina naujagimio mažakraujystės riziką. Kita vertus, vėlyvesnis virkštelės perkirpimas padidina hiperbilirubinemijos riziką, todėl atsižvelgiama į konkrečią situaciją.

Kai kurios moterys pageidauja virkštelę perkirpti tik po placentos užgimimo arba po jo praėjus kelioms valandoms.

Užsienyje populiarėja vadinamieji lotoso gimdymai, kuomet virkštelė nėra kerpama ir kūdikis lieka sujungtas su užgimusia placenta iki kol virkštelė nukrenta natūraliai (paprastai tai nutinka po kelių dienų).

Trečiasis gimdymo etapas yra skirstomas į dvi fazes:

• Placentos atsiskyrimo fazė. Šios fazės metu gimda tebesusitraukinėja ir nuo jos sienelių atsiskiria nėštumo metu prie jų prisitvirtinusi placenta.
• Placentos pasirodymo fazė. Atsiskyrus placentai moters paprašoma dar kartą pasistanginti ir užgimsta placenta.

Pasirodžius placentai paspaudžiamas, pamasažuojamas moters pilvas, kad iš gimdos pasišalintų jos viduje likęs kraujas.

Užgimusi placenta apžiūrima, įvertinamas jos vientisumas. Jeigu ji nėra vientisa, gimdos ertmė patikrinama ranka ir ištraukiami likę placentos audiniai.

Placentos pasirodymas (užgimimas) yra laikomas gimdymo pabaiga ir pogimdyminio laikotarpio pradžia.

Sveikiname, turite naujagimį, todėl pats laikas susitvarkyti biurokratinius reikalus ir įregistruoti vaiko gimimą.