Pogimdyminė depresija (dar vadinama depresija po gimdymo arba motinystės melancholija) – tai sunkesnis nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis pirmųjų mėnesių po gimdymo laikotarpiu. Ši būsena paprastai skiriasi nuo trumpalaikės „moteriškos melancholijos“ (angl. baby blues), kurią patiria apie 70–80 % naujų mamų ir kuri praeina per kelias savaites. Tuo tarpu tikrąją pogimdymo depresiją jaučia maždaug 10–20 % moterų per pirmuosius metus po gimdymo. Pasaulio sveikatos organizacija praneša, kad maždaug 10–13 % moterų visame pasaulyje susiduria su psichikos sutrikimais po gimdymo. Lietuvoje apklausos rodo, jog apie 22–24 % gimdžiusių moterų per pastaruosius trejus metus patyrė stiprių pogimdymo depresijos simptomų. Šis procentas rodo, kaip svarbu atpažinti ankstyvuosius požymius ir laiku kreiptis pagalbos. Po gimdymo dauguma mamų jaučia fizinį ir emocinį nuovargį. Tačiau maždaug 10–20 % moterų ši būklė pasireiškia kaip pogimdyminė depresija. Ji pasižymi ilgalaikiu prislėgtumo jausmu, energijos stygiumi ir kitais simptomais, galinčiais trukdyti kasdieniam gyvenimui. Todėl labai svarbu stebėti savo emocinę sveikatą po gimdymo ir žinoti, kada vertėtų kreiptis pagalbos.
Pogimdyminės depresijos simptomai
Pogimdyminę depresiją galima atpažinti pagal keletą pagrindinių požymių. Tipiniai simptomai yra:
- Nuolatinis liūdesys ir beviltiškumas – ilgai trunkantis nusiminimas, kuris nepraeina, net kai aplinkybės gerėja.
- Sunkumai mėgautis įprastomis veiklomis – prarandamas pomėgių ir gyvenimo džiaugsmas, net jausmas, kad motinystė nebepriklauso džiaugsmo šaltiniui.
- Padidėjęs nerimas ir dirglumas – dažni nerimo priepuoliai, nepaaiškinamas dirglumas, nuotaikų svyravimai: viena akimirka mama gali jaustis rami, kita – staiga visiškai apsiverkti be aiškios priežasties.
- Fizinio išsekimo pojūtis ir miego sutrikimai – nepaisant to, kad kūdikis gali gerai miegoti, mama vis tiek gali jausti gilų nuovargį, o miegas yra nepastovus (nemiga arba sunkumas užmigti).
- Apetito pokyčiai – reikšmingai sumažėjęs arba padidėjęs apetitas, pasikeitęs kūno svoris.
- Koncentracijos ir sprendimų priėmimo sunkumai – sunku susikaupti arba priimti net paprastus sprendimus, juntamas nuolatinis nerimas ir baimė dėl nesėkmės.
- Atsiskyrimas nuo artimųjų ir kūdikio – noras izoliuotis, vengti šeimos ar draugų, emocinis atsiribojimas nuo kūdikio, kuris gali skatinti kaltės jausmą.
Ilgai užsitęsęs šių simptomų kompleksas rodo, kad tai – ne įprasti „gimdymo stebuklo“ iššūkiai, o rimtesnė depresija. Ypač pavojingos sąlygos – jei beviltiškumas pasiekia tokį lygį, kad kyla minčių apie savęs žalojimą arba net kūdikio žalojimą. Tokiu atveju nedelsiant kreipkitės į medikus arba skubią pagalbą.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Įvairūs veiksniai gali padidinti pogimdyminės depresijos riziką:
- Hormoniniai pokyčiai. Po gimdymo organizme labai sumažėja estrogeno ir progesterono lygis, o tai gali paveikti nuotaiką ir emocinį stabilumą.
- Miego trūkumas ir nuovargis. Naujagimio priežiūra dažnai reiškia nereguliarų miego ciklą ir mažai poilsio. Ilgalaikis miego stygius sutrikdo smegenų funkcijas ir sukelia nuovargį, kuris silpnina gebėjimą susidoroti su stresu.
- Ankstesni psichikos sutrikimai. Jei moteris anksčiau sirgo depresija, nerimo ar kitu emociniu sutrikimu, pogimdyminė depresija gali išryškėti lengviau.
- Silpna socialinė parama. Izoliacija, vienatvės jausmas ar artimųjų neremimas gali sukelti neviltį.
- Kiti streso veiksniai. Pavyzdžiui, komplikuotas gimdymas, neplanuotas nėštumas, finansiniai rūpesčiai ar smurtas artimoje aplinkoje – visa tai padidina emocinį krūvį po gimdymo.
Svarbu suprasti, kad pogimdyminė depresija neturi vienintelės priežasties – dažniausiai ją lemia kelių veiksnių derinys.
Gydymas ir psichologinė pagalba
Jei pajutote minėtus simptomus, svarbu kreiptis į profesionalus. Veiksmingos pagalbos galimybės:
- Psichoterapija. Kognityvinė elgesio terapija (KET) padeda atpažinti neigiamus mąstymo modelius ir išmokti naujų įveikos strategijų. Reguliarūs užsiėmimai su psichologu ar psichoterapeutu suteikia saugią erdvę išreikšti savo jausmus.
- Medikamentinis gydymas. Jei būklė labai sunki, gydytojas gali skirti antidepresantų ar kitų vaistų, reguliuojančių smegenų cheminę pusiausvyrą. Gydymas vyksta prižiūrint specialistui.
- Emocinė parama iš aplinkos. Atviras pokalbis su šeima, partneriu ar draugėmis gali padėti sumažinti emocinę įtampą. Paramos grupės taip pat suteikia galimybę dalintis patirtimi su kitomis moterimis.
- Greitoji pagalba krizinėse situacijose. Jei kyla minčių apie savižudybę ar kūdikio žalojimą – būtina skubi profesionali pagalba (pvz., bendruoju pagalbos telefonu 112).
Svarbiausia – nelikti vienai. Gydytojai, akušeriai ar psichikos sveikatos specialistai gali padėti rasti tinkamą pagalbą.
