Kaip pasireiškia vėjaraupiai?
Vėjaraupiai yra itin užkrečiama virusinė infekcija, kurią sukelia Varicella zoster virusas. Dažniausiai ji pasireiškia vandeningomis pūslelėmis, išplitusiomis po visą kūną. Šios pūslelės stipriai niežti, sukelia didelį diskomfortą ir praeina tik po kelių dienų – įprastai per keturias ar septynias. Greta bėrimo dažnai atsiranda ir kitų simptomų, tokių kaip karščiavimas, bendras silpnumas, galvos skausmas, sloga ar sausas kosulys. Tai reiškia, kad infekcija veikia ne tik odą, bet ir visą organizmą.
Kodėl svarbu skiepytis nuo vėjaraupių?
Nors vaikystėje daugeliui vėjaraupiai praeina be komplikacijų, liga gali pasireikšti ir sunkesne forma. Ypač tai aktualu tiems, kurie iki paauglystės nesusirgo ir liko imlūs virusui. Suaugusiems žmonėms ši infekcija dažnai būna kur kas sunkesnė – jie gali karščiuoti aukšta temperatūra, patirti didesnį niežėjimą, o stiprus odos išbėrimas neretai palieka randus. Be to, maži vaikai dažnai nesugeba nesikasyti, todėl pūslelių vietoje atsiranda šašai, o jų pažeidimas gali sukelti odos užkrėtimą ar net randėjimą.
Sergant vėjaraupiais organizmo atsparumas kitoms infekcijoms laikinai nusilpsta. Dėl šios priežasties vėjaraupiai padidina riziką užsikrėsti kitomis virusinėmis ar bakterinėmis ligomis. Taip pat mažiausiai dvi savaites po susirgimo vaikas negali lankyti darželio ar mokyklos, o šeimai tenka izoliuotis ir perorganizuoti kasdienybę.
Kada geriausia skiepyti vaikus ir suaugusiuosius?
Geriausia vaiką paskiepyti iki jam pradedant lankyti darželį ar mokyklą, t. y. dar prieš padidėjusią kontaktų su kitais vaikais riziką. Mokymo įstaigose kilus vėjaraupių protrūkiui tikimybė užsikrėsti tampa labai didelė. Skiepytis galima nuo 12 mėnesių amžiaus. Jei iki paauglystės vaikas nesusirgo natūraliai, labai rekomenduojama tai padaryti prieš lytinę brandą – paaugliams ir suaugusiesiems vėjaraupiai dažniausiai būna sunkesni.
Skiepyti verta ir tuos, kurie turėjo sąlytį su sergančiuoju – tai sumažina ligos sunkumą, nors visiškos apsaugos gali nesuteikti.
Vakcina ir imuniteto susidarymas
Lietuvoje nuo vėjaraupių dažniausiai skiepijama sudėtine vakcina, kuri apsaugo ir nuo tymų, parotito bei raudonukės (MMR). Pirmoji dozė paskatina imuninę sistemą pradėti gaminti antikūnus, o pilnavertis imunitetas susiformuoja tik po antrosios dozės, dažniausiai praėjus maždaug šešioms savaitėms po pirmosios. Šis įgytas imunitetas išlieka ne trumpiau kaip dešimt metų, dažnai – ir dar ilgiau.
Vaikai ir suaugusieji skiepijami dviem dozėmis. Antroji dozė paprastai leidžiama praėjus 4–8 savaitėms nuo pirmosios. Kūdikiams, jei skiepijama anksčiau, gali būti rekomenduojama palaukti apie tris mėnesius iki antrosios dozės, atsižvelgiant į vakcinos gamintojo instrukcijas. Po skiepo reikėtų bent dieną nesimaudyti ir vengti intensyvios fizinės veiklos – dūrio vieta gali būti jautri, todėl verta ją apsaugoti.
Kada vakcinacija nėra galima?
Skiepytis nuo vėjaraupių negalima, jei asmuo yra alergiškas bet kuriai vakcinos sudedamajai daliai, įskaitant antibiotiką neomiciną. Vakcinacija taip pat turi būti atidėta, jei žmogus šiuo metu serga ūmia infekcija, karščiuoja ar paūmėjo lėtinė liga. Prieš skiepijant visada rekomenduojama pasitarti su gydytoju, kuris įvertins individualią situaciją.
Galimi šalutiniai poveikiai
Kaip ir kiekviena vakcina, taip ir ši gali sukelti laikinų nepageidaujamų simptomų. Dažniausiai pasireiškia nežymus odos bėrimas, padidėjusi kūno temperatūra, bendras silpnumas ar galvos skausmas. Dūrio vietoje gali būti jaučiamas skausmas, paraudimas ar patinimas. Retais atvejais pasireiškia pykinimas ar vėmimas. Šie simptomai paprastai trunka vieną ar kelias dienas ir greitai praeina be gydymo, nors diskomfortą galima sumažinti šaltu kompresu ar vaistais nuo skausmo.
Labai retais atvejais gali pasireikšti rimtesnės alerginės reakcijos, pavyzdžiui, kvėpavimo sutrikimai, veido ar kaklo tinimas, lūpų ar liežuvio mėlynavimas. Pasireiškus bet kuriam iš šių požymių, būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Vakcinos kaina ir prieinamumas
Nors vakcina nuo vėjaraupių yra labai efektyvi, ji nėra įtraukta į Lietuvos vaikų profilaktinių skiepų kalendorių ir nekompensuojama valstybės. Dėl to ją reikia įsigyti savarankiškai. Priklausomai nuo pasirinktos vakcinos rūšies ir gydymo įstaigos kainų politikos, vienos dozės kaina gali siekti nuo 35 iki 70 eurų. Vakcinaciją rekomenduojama planuoti iš anksto, ypač jei vaikas artėja prie naujo ugdymo etapo.
